Susitinkame 1 kartą savaitėje, nes devintokai ir dešimtokai turi pamoką tvarkaraštyje, o su dvyliktokais dažnai susitinkame ruošiantis renginiams, bet turi ir papildomų susitikimų su seniūnais. Kadangi rugsėjis yra gan intensyvus, tai susitinkame kas savaitę. Vėliau planuojamės susitikimus pagal poreikį, nes kviečiame ir universiteto atstovus.

Kontaktinių valandų už auklėmąją klasę mes turime po vieną. Kitos keliauja į nekontaktines, t.y į būtent bendravimą su vaiku, susirašinėjimas. Lyg ir spėju, ir būtent tuom ir dalinausi, kad apsibrėžiu per dieną, ką ir kaip darau. Stengiuosi daryti čia ir dabar, kad man neliktų ir nesitęstų darbai. Gaunasi lyg rutina, lyg tam tikra sistema, bet tas labai padeda. Kadangi esu buvusi sportininkė, todėl yra išlikusi tam tikra disciplina, kur man padeda. Jeigu prireikia pagalbos, kreipiuosi į socialinę pedagogę, ar psichologę. Natūralu, kad kai kuriais atvejais yra geriau kai yra dvi galvos, kai reikia kalbėti su vaiku ir spręsti situacijas.

Labai gerai, kad mokykloje yra komanda ir pedagogai ne vieni dirba ties tuo klausimu. Mano nuomone, čia ir būtų metas pasikviesti socialinį pedagogą ir paprašyt jo pagalvos. Galbūt pasikviesti ir administracijos atstovą, kuris skatintų kalbėjimąsi su tėvais. Reiktų šiek tiek nusiimti atsakomybių nuo savęs ir jomis pasidalinti. Savo darbe mes bandome 3 kartus, jeigu mums nepavyksta savarankiškai,tuomet mes kviečiamės pagalbą. Mokytojas turi būti asmuo, su kuriuo yra miela bendrauti. Sunkesnius dalykus turėtų padėti ištransliuoti kitas asmuo.