Ekologinio raštingumo ugdymas Vilniaus „Žilvinėlio“ lopšelyje-darželyje

Ekologinis raštingumas – tai gebėjimas suprasti natūralias gamtos sistemas, kurios lemia gyvybę žemėje (Orr, 1992). Ekologinio raštingumo ugdymas – viena iš svarbiausių šio laikmečio švietimo sistemos krypčių, leidžianti apeliuoti į vaikų savimonę, formuoti jų pažiūras ir elgseną, kartu kurti ekologinę kultūrą.  

Vaikai nuo mažumės jaučia poreikį bendrauti su gamta, būti joje. Jie – neatsiejama gamtos dalis, kuri mokosi mylėti gamtą, saugoti ir tausoti jos išteklius. Todėl itin svarbu ikimokykliniame amžiuje mokyti vaikus būti harmonijoje su gamta, skatinti jų organišką vienybę, ugdant aplinkosauginį mąstymą ir ekologinį raštingumą. Mokytojo siekiamybė turėtų būti, kad vaikai stebėtų gamtą, jos reiškinius ir dėsningumus, mokytųsi atpažinti faktų ir reiškinių sąsajas, pajaustų gyvosios ir negyvosios gamtos vientisumą.

Ekologinio raštingumo ugdymas – viena iš tų ugdymo sričių, kurioje daugiausia tyrinėjimu, eksperimentais ir patyrimu grįsto mokymosi, kiek įmanoma daugiau naudojant lauko aplinkas. Vaikams tokia veikla itin patinka, skatina plačiau domėtis mus supančia aplinka, gamta ir jos reiškiniais, ugdosi rūpestingas ir atsakingas žmogus.

Vilniaus „Žilvinėlio“ lopšelyje-darželyje ekologinio raštingumo ugdymas yra prioritetinė sritis. Prie to labai prisideda Vilniaus miesto savivaldybės finansuojami visuomenės aplinkosauginio švietimo projektai, kuriuos vykdome aštuoneri metai iš eilės. Tad drąsiai galime teigti, kad mūsų įstaigoje jau susiformavusi ekologinė kultūra, kur kiekvienas pedagogas turi savo ekologinio ugdymo viziją, kurią per integruotas inovatyvias veiklas perduoda vaikams. Pedagogai žadina vaikų susidomėjimą gamta, jos reiškiniais, skatina vaikus visa tai suvokti. Pedagogų kompetencija ir požiūris į ekologiją ekologiniame ugdyme ypatingai svarbus, nes vaikai veidrodiniu principu atkartoja suaugusiųjų elgseną ir meilė gamtai išugdoma tik per asmeninę patirtį bei nuostatas.

Mūsų įstaigoje gausu žaliųjų edukacinių erdvių, kuriose vaikai formuojasi vertybinį, estetinį santykį su gamta, mokosi aplinkosauginio mąstymo. Betarpiškas santykis su gamta, jos tyrinėjimas visomis juslėmis leidžia vaikams pažinti elementarius dėsningumus ir priežastinius ryšius, formuotis praktinius gamtotyros gebėjimus. Itin svarbu, kad vaikai ne tik ugdytųsi žaliosiose edukacinėse erdvėse, bet ir dalyvautų jų kūrime, kad įkurtos erdvės atlieptų vaikų poreikius. Todėl kurdami naujas erdves visada stengiamės įsiklausyti, kas aktualu ir kuo domisi mūsų ugdytiniai. Žaliosios edukacinės erdvės, kurtos kartu su vaikais, visada esti populiaresnės, vaikai nepamiršta rūpintis jose esančiu inventoriumi ar augalais, tokias erdves vaikai noriai prižiūri ir saugo.

„Žilvinėlio“ lopšelio-darželio ugdytinių labai mėgstamos žaliosios edukacinės erdvės „Ekologinis daržas“, „Šiltnamis“, „Vaistingieji augalai“, „Sodas“, kuriose viskas nuo sėklytės (daigo) iki vaisiaus (uogos, žiedo) – visiškas vaikų įdirbis. Dar ankstyvą pavasarį kiekvienoje grupėje vyksta sėjos darbai, o palanges papuošia išdygę sodinukai, kuriais vaikai noriai rūpinasi, džiaugiasi kiekvienu nauju daigeliu. Vėliau daigelius pedagogai kartu su vaikučiais perkelia į jau minėtas edukacines erdves, kuriose jie užauga ir duoda vaisių, kuriais mėgaujasi visa lopšelio-darželio bendruomenė.

Tačiau ekologinio raštingumo ugdymas nėra vien tik ugdymas apie ekologinių daržovių, uogų ir vaistingųjų augalų auginimą. Kupole įsikūrusioje edukacinėje erdvėje „Gamtos laboratorija“ gausu tyrinėjimams, eksperimentinei veiklai skirtos įrangos, joje vaikai tyrinėja, matuoja augalų sėklas, šaknis, lapus, vaisius, žemę kurioje auga, vandenį, kuriuo augalai laistomi ir kuris su krituliais iškrenta iš dangaus, įvairią gamtines ir ne tik medžiagas, atlieka eksperimentines veiklas, piešia, užrašo gautus rezultatus. Tyrinėdami vaikai mokosi suprasti fizinius reiškinius, formuojasi jų suvokimas, ką reiškia daiktų fizinės savybės, kuo daiktai skiriasi vieni nuo kitų. Ekologinis ugdymas, kaip jau minėta, yra patirtinis ugdymas, tad tyrinėjimams ir eksperimentams skirtose erdvėse pedagogas procesą organizuoja taip, kad vaikai visko galėtų mokytis patys.

Kurdami ir puoselėdami ekologinę kultūrą, su vaikais labai daug kalbame, diskutuojame aplinkosauginėmis temomis, vaikai dalyvauja aplinkos švarinimo akcijose, kuria aplinkosauginius plakatus. Net ir patys mažiausi mūsų darželio ugdytiniai jau žino, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas. Tvarus vartojimas skatinamas visur – iš antrinių žaliavų, kuriame ne tik edukacines erdves, bet ir žaislus, rūbus, aksesuarus, papuošimus. Tikime, kad skatindami vaikučius ir jų tėvelius tausoti gamtos išteklius, mažinti vartotojiškumą ir  išmetamų atliekų skaičių, ugdydami tvaraus vartojimo, prikėlimo antram gyvenimui įgūdžius, skatiname šeimas keisti vartojimo įpročius, didinami atsakingumą už juos supančią aplinką.

Stebėdami savo ugdytinius, padarėme išvadą, kad šalia patyriminių, eksperimentinių veiklų nemažiau svarbu į ekologinį ugdymą pažvelgti kūrybiškai. Keletą pastarųjų metų ekologinio raštingumo ugdymą deriname kartu su meniniu / muzikiniu ugdymu: kartu su vaikais gaminame muzikos instrumentus ir su jais atliekame vaikams pažįstamus, jų mėgstamus kūrinius. Dainuodami dainas, sekdami pasakas, vaikai geriau suvokia ir pajaučia žmogaus vienybę su gamta bei priklausomybę nuo jos (Lukavičienė, Saviščevienė, 2002). Pedagogai ir vaikai drauge stato spektaklius gamtos, augalų tematika.

Taip siekiama vaikams kurti nuostatą, kad gamta ir mokymasis apie jos išsaugojimą yra teigiamas emocijas žadinanti veikla. Tai sritis, kurioje meilę gamtai vaikai gali išreikšti visomis, dar tik išsilaisvinančiomis galiomis: emocijomis, piešiniais, šokiais, vaidyba, eilėmis... Pasirinkta saviraiškos forma rodydami savo gėrėjimąsi gamta, dedikuodami jai dainas, vaidinimus, eilėraščius, vaikai nebijo klysti, viską daro iš širdies, taip, kaip moka geriausiai.

Ugdydami vaikų ekologinį raštingumą siekiame suteikti ugdytiniams aplinkosauginių žinių, skatinti tvaraus vartojimo pagrindus, ugdyti jų vertybines nuostatas, paremtas meile gamtai, suvokimu, kad gamtoje esame tik svečiai, nuo kurių priklauso mūsų planetos ateitis. Tikime, kad nuo pat ankstyvojo amžiaus puoselėjama pagarba gamtai, mokymas gyventi darnoje su ja turės atgarsį ateityje ir užauginsime ekologiškai raštingą kartą, formuojančią ŽEMEI palankią ekologinę kultūrą.

Literatūra:

1. Lukavičienė V., Saviščevienė S. (2002). Ikimokyklinukas ir aplinkosauga. Šiauliai: Titnagas.
2. Orr D. 1992. Ecological Literacy: Education and the Transition to a Postmodern World, S.U.N.Y Press, New York.

Autorė: ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Violeta Dulko, Vilniaus „Žilvinėlio“ lopšelis-darželis