Kaip ir visus spec. poreikius, pirmieji pamato mokytojai, kurie dirba su vaikais, visi dalykininkai, kurie ateina. Disleksiją mes įtariame tada, kai vaikas turi pasikartojančias klaidas. Kai sukeičia skiemenis vietomis, painioja panašiai atrodančias raides, panašiai skambančias raides, kai spėja galūnes, kai tarp žodžių (rašytiniame tekste) nepaliekame tarpai, nežinau kur žodžio pradžia, kur pabaiga, skaitant spėlioja raides. Dažniausiai jie nededa nosinių raidžių, kablelių, tą lengva pastebėti. Mokytojas iš karto mato. Tėvai dažniausiai labai myli savo vaikus ir jiems jis geriausias ir parodyti, kad jų vaikas turi kažkokių sunkumų yra sunku. Tokiems tėvams, pasikvietusi parodau sąsiuvinius, paprašau, kad su vaiku kažką paskaitytų. Pakalbu apie tai, ką turi vaikas mokėti baigdamas, pavyzdžiui, pirmą klasę. Labai gražiai reikia paaiškinti, kad vaikui yra sunkumu, parodyti, kad esame su jais vienoje komandoje dėl vaiko gerovės. Kad su juo turi dirbti specialistai, o jie nepadės, kol vaikas neturi dokumentų iš PPT. Dažnai sunkiai būna diagnozuojama disleksija, dažniausiai išvadose rašoma ne disleksija, o sunkumai dėl skaitymo ir rašymo.

Pirmiausia, visus specialius poreikius pamato mokytojai, kurie dirba su vaikais. Disleksiją mes įtariame tada, kai vaikas turi pasikartojančias klaidas. Kai sukeičia skiemenis vietomis, kai painioja panašiai atrodančias, skambančias raides. Dažniausiai tokie vaikai nededa nosinių raidžių, taškų, kablelių. Tai tokius dalykus mokytojas tikrai iš karto mato. Su tėvais yra sudėtinga, bet įmanoma. Tėvai dažnai labai myli savo vaikus, jų vaikai yra patys geriausi ir parodyti, kad jų vaikas turi sunkumų yra sunku. Jeigu yra galimybė, tokius tėvus pasikviečiu pokalbiui, parodau sąsiuvinius, paprašau, kad su vaiku paskaitytų. Stengiuosi gražiai paaiškinti tėvams, kad visgi yra tie sunkumai. Būtinai reikia parodyti tėvams, kad mes esame su jais toje pačioje komandoje, kad dėl vaiko gerovės su juos turi dirbti specialistai, o jie nepradės dirbti iki tol, kol tėvai nesutiks paruošti dokumentų kartu su psichologine tarnyba. Mes turime įtikinti tėvelius, kad reikia išsitirti.

Disgrafiją turintiems mokiniams, dažniausiai neduoda naudos. Gal šiek tiek gražiau, įskaitomiau rašo, bet jei kalbame apie tai, kai vaikas visiškai linijų nemato, tada aš naudojau sąsiuvinius iš Lenkijos pirktus. Ten visos linijos mėlynos, o raudonai pažymėtos tos, kuriose turi būti raidės. Tada vaikas mato kur rašyti, tai šiek tiek padeda, bet ne pilnai. Žinoma, lavinome ir motoriką vaiko, bet visiškai įskaitomo rašto nepavyko padaryti. Jei mokiniai, kurie jau yra vyresnėse klasėse, jų raštas vis dar neįskaitomas, mes galime tik palengvinti mokiniui pabrėždami, paryškindami linijas, ant kurių reikia rašyti. Pratybos taip pat gali padėti.

Jeigu tai yra vaikas su disleksija ir disgrafija, tai pratybos, pirktos netinka. Jie nespėja, neperskaito užduočių, tuomet mokytojo darbas tik baksnojimas pirštu arba palengvėtų, jei yra padėjėja šalia. Aš kūriau individualias užduotis toje pačioje Canvoje, mes turime ir QR kodus kuriuos nusiskenuojame planšetėmis nupirktomis mokyklos. Spec. poreikių mergaitė mano klasėje atsinešdavo savo planšetę, ji žinojo, kad jai reikia ir ji pagal QR kodą darydavo savo užduotis. Universalių pratybų nėra, tiesiog iš vienų gali kažką paimti, iš kitų kitką, todėl ieškojau būdų palengvinti sau darbą - kūriau užduotis pati.

Disgrafiją turintiems mokiniams perrašinėjimas dažniausiai neduoda naudos. Gal rašo gražiau, įskaitomiau, bet jeigu mes kalbame apie tą disgrafiją, kai tikrai vaikai linijų nemato, aš naudojau tokius sąsiuvinius, kur linijos yra sužymėtos mėlynai, bet linijos, kuriose turi būti raidės yra raudonos. Tai, kai vaikas rašo, jis mato, kad turi parašyti raudonose linijos. Tas šiek tiek pagerina raštą, bet nepilnai. Pilnai įskaitomo rašto padaryti, bet jau man, nepavyko. Mes galime tik palengvinti mokiniui papiešdami, ar paryškindami linijas,

Taip, nuorodą į pavyzdžius įkėlėme į Pedagogas.lt platformoje. Tik Canvoje nerasite kitų mokytojų paruoštų užduočių, tik šablonus.