Aš turiu kelis vadovavimo stilius, priklausomai nuo situacijos. Negali būti tik vieno vadovavimo stiliaus, nes reikia prisiderinti prie organizacijos ar grupės. Aš labai noriu būti tarnaujančiu lyderiu. Man svarbu, kad mano žmonės eitų į priekį ir, kad aš galėčiau jiems padėti. Daug pasidalytosios lyderystės, man nėra baisu deleguoti. Deleguodamas, suteikiu žmogui galimybę tobulėti, prisiimti atsakomybę. Dar mano viena iš funkcijų - stiprinti kolektyvą. Aš esu labai kritiškas sau, man save suvokti labai padeda aplinka. Aš labai reaguoju į įvairius signalus, kurie man rodomi. Net iki tokių mažmožių, kaip nukreipti žvilgsniai ar kaip su manim bendrauja. Taip pat reflektuoju, kalbuosi su savimi, ką aš vienoje ar kitoje situacijoje dariau ir ar tai esu aš. Priemonės, kurių trūksta ir klasės nepritaikytos, tai tikėkimės, kad ateityje, artimiausiu metu situacija pagerės. Yra skirta įtraukiamajam ugdymui lėšų ir bus jos pritaikytos palaipsniui.

Tą signalizuoja aplinka, tai reikia stebėti. Taip pat yra toks tyrimas 360, galite užsakyti. Jie tiria tave kaip vadovą, per įvairias kompetencijas, klausia žmonių, kuriems tu vadovauji ir gauni plačią analizę, kur tavo stiprybės, kur silpnybės. Klausti žmonių, žiūrėti kaip reaguoti, pasikviesti priešiškai nusiteikusius žmones pasikalbėti - jie irgi signalizuoja daug dalykų.

Turiu. Jeigu jūs skaitote anglų kalba, tai pradinis dalykas būtų tiesiog nueiti į Google ir į paiešką įsivesti "unlearn". Ten rasite psichologinių straipsnių apie tai. Tai būtų pati pradžia.

Aš turėjau sunkumų dėl delegavimo pačioje pradžioje. Sėdėdavau prie darbų, viską darydavau pats ir galvodavau, kodėl taip darau, kiti vadovai taip nedaro. Supratau, kad tai kyla iš nepasitikėjimo savimi ir baimės, kad kažkas nutiks ne taip. Tada aš pradėjau drastiškai trumpinti darbo laiką ir deleguoti užduotis kitiems žmonėms. Buvo daug baimės, kad kažko nepadarys ar padarys ne taip. Ši praktika padėjo pamatyti visai kitą efektą, pamačiau, kad kiti padaro geriau už mane. Visa tai padėjo visai organizacijai.