Ilgesniam režimui iškretu vasarą. Patyrus perdegimą, tik po kelių mėnesių pajutau, kad galiu turėti kažkokio bendravimo, veiklos, labai jaudinausi. Gydytojas man pasakė, kad reikia nebijoti iškristi iš režimo, nebijoti nueiti vėliau miegoti ir atsikelti vėliau, nes jau tai, kad išėjau su draugais yra sveikintina. Nereikia savęs bausti ir peikti dėl to. Karts nuo karto tikrai galima iškristi iš režimo ir skirti laiko sau.