Toks tarimas vadinamas tarpdantiniu sigmatizmu, kuomet vaikas kalba iškišęs liežuvį. Toks tarimas formuojasi dėl įvairių priežasčių. Priežastys gali būti tokios kaip per ilgas čiulptuko, buteliuko naudojimas, piršto čiulpimas. Šie dalykai suformuluoja netaisyklingas sąkandį. Piršto čiulpimu kūdikiai parodo, kad nori žysti ir liežuvio iškišimas gali būti likęs refleksas iš kūdikystės. Šį liežuvio iškišimo refleksą būtina taisyti, kitaip suaugęs žmogus kalba su tarpdantiniu sigmatizmu. Būtina kreiptis į logopedą.

Smulkioji motorika turi įtakos kalbos ugdymui, nes kalbos ir smulkiosios motorikos zonos smegenyse yra šalimais viena kitos. Kai lavinam vieną zoną, lavėja ir kita. Jei mes lavindami smulkią motoriką kalbame ir naudojame kartojimo, modeliavimo metodus, mes laviname ir kalbą.

Taip, tai yra tiesa. Jau pasenęs dalykas yra, kad logopedai taiso tik garsų netarimo problemas. Dabar vaikai pas logopedus lavinami kur kas plačiau: laviną atmintį, moko gramatinių formų ir garsų tarpimo. Žinoma, kai kurie logopedai specializuojasi, tačiau dirbti su atmintimi, gramatika, garsų tarimu, padėjimu kalbėti, tai atlieka logopedai kiekvieną dieną.

Tai yra vadinama tarpdantiniu sigmatizmu, kuomet vaikas kalba iškišęs liežuvį. Toks tarimas formuojasi dėl įvairių priežasčių. Kartais tai gali būti dėl per ilgai čiulptuko, ar buteliuko naudojimo. Dažnas atvejis būna, kad ir pirštą čiulpia ir tai suformuoja neteisingą sąkandį. Būtent liežuvio kišimas yra signalas, kai kūdinkiai yra alkani ir nori žįsti. Tas refleksas yra išlikęs iš kūdikystės ir jeigu jo netaisome, tai tuomet galime turėti tokių atveju, kad vaikas kalbės su tarpdantiniu sigmatizmu.

Atskirai vaiko suvokimo ugdyti neina. Turi būti lavinamas vaiko žodynas, atmintis, suvokimas. Vaikas turi mokėti sklandžiai stebėti aplinką, ja domėtis, norėti sužinoti kaip kas vadinasi. Tuomet jam galime duoti įvairias suvokimo ugdymo užduotis. Pvz: nueik prie stalo, atidaryk stalčių ir atnešk man žalią pieštuką.

Reikia žiūrėti į programas. Jei vaikas priešmokyklinėje grupėje geba skaityti skiemenimis, pirmoje klasėje bus lengviau mokinti. Jei ateina į pirmą klasę nemokėdamas skaityti, vaikui mokymosi procesai vyks lėčiau ir bus sunkiau. Bet pagal programą, nėra privaloma jiems išmokti skaityti skiemenimis. Sakyčiau, kad vaikams būtų lengviau, jei išeitų su skaitymo pagrindais į pirmą klasę.

Paveikslėlio rodyti nereikėtų. Reikia paveikslėlį uždengti, tada vaikas turi sužinoti kas ten parašyta, perskaityti ir tik tada parodyti paveikslėlį. Tai vaikui prideda suvokimą, kad jis tikrai perskaitė tą būtent žodį.

Reikėtų grįžti į pradinius laiptelius. Kai vaikas piramidės viršūnėje negali iškarto kalbėti, taip jis negali iškarto skaityti ir suprasti. Reiškiasi kažkur yra skaitymo spragos, kurias reikia užkamšyti. Galbūt mums reikia skaityti po skiemenį, galbūt reikia žodį skaityti nuo pabaigos, kad suprastumėme kas ten parašyta ir neiti į sudėtingus tekstus Reikia skaityti paprastus dalykus, po viena žodį pvz. su paveikslėliais, po to be paveikslėlių. Kai jau suprato žodį kurį perskaitė, galime eiti į dviejų, trumpų žodžių sakinį. Tada vaikas gali suprasti kas parašyta. Vizualas su tekstu turi būtinai susieiti. Jei nėra motyvacijos skaityti, reikia duoti daug vizualo ir mažai teksto.

Jei turime raidos vėlavimą, reiktų įsigilinti į situaciją. Kokie yra raidos momentai. Gali būti, kad atsilieka stambi motorika, tai reikėtų grįžti į piramidės pagrindą. Kad stambi motorika veiktų, turime įjungti stambios motorikos įmitavimą ir tik tada pradedame eiti iki kokio gesto, ženklo rodymo. Negali iškarto vaikas kalbėti, jei neturi plataus pagrindo. Turi vaikui atsirasti noras mėgdžioti ne tik kūnu, bet ir garsais.

Jei vaikas kortelių nenaudoja namuose, grupėje ir jei mes tik bandome jam jas primesti, tai yra nenuosekliu. Turi būti nuosekli sistema, kad jam būti aišku kas čia po ko. Jei jūs jam tiesiog padavėte kortelę kaip bendravimo priemonė, vėl yra negerai, nes jis gali keisti kortelę ir nebenorėti sakyti. Mūsų tikslas yra pasinaudojant tais metodais įgalinti vaiką bendrauti. Jei jis bendrauja tik garsais, mes galime iš tų garsų jų pridauginti. T.y imituoti aplinką, pasinaudoti garsų žaidimu, kad jis mums įvardintų kuo daugiau garsų. Gal jis nenori bendrauti dėl tam tikros priežasties, pvz. nesijaučia saugus, tai mes turime jam suteikti saugumo jausmą. Turime mes jam rodyti pavyzdį kaip naudotis tomis kortelėmis, o kad vaikui būtų lengviau bendrauti, sukurkite pauzes, kad turėtų vietos bendrauti.

Daug nuansų yra su daugiakalbiais vaikais. Galima prašyti, kad tėvai sumažintų tos kalbos vartojimą namuose ir padidintų bendravimą ta kalba, kuria vaikas prasčiau šneka. Jei abu tėvai bendrauja pvz. anglų kalba, prašyti, kad vedant vaiką į darželį pradėtų kalbėti lietuvių kalba, kad vaikas spėtų adaptuotis ir persijungti atėjęs grupėje į lietuvių kalbą. Jei vaikas grupėje kalba anglų kalba, pabandykite į jo užduota klausimą atsakyti lietuviškai. Naudokite bazinius metodus: kartojimą, gestus, įvardinimą, taip pripildant ir pagausinant jo kalbos žodyną lietuvių kalba.

Jeigu būčiau šitą klausimą išgirdusi prieš porą mėnesių, tai būčiau sakius, kad tikrai taip, tačiau visai neseniai mane pateisė mano kolegės, kurios dabar studijuoja. Jų dėstytojas išaiškino taip, kad jeigu mes ugdysime smulkiąją motoriką, mes ją ir išugdysime, o ne kalbą. Aš linkčiau ginčytis su tokia mintimi, nes visada buvo aiškinama taip, kad smulkioji motorika turi įtakos, dėl to, kad kalbos zonos ir smulkiosios motorikos smegenyse jos yra šalia. Kai laviname viena, lavinasi ir kita. Tą patį skaičiau ir daugelyje knygų, todėl dabar 100 procentų negaliu atsakyti, tačiau jeigu mes dirbame kažkokius darbus smulkiai motorikai ir lavindami smulkią motoriką mes kalbame, naudojame modeliavimo metodus, tai reiškia, kad mes laviname kalbą.

Ir nereikia atsisakyti anglų kalbos, nes tada vaikas nesusikalbės su tėčiu. Kadangi vaiko žodynas yra labai stipriai prigausintas anglų kalba, reiktų su tėvais aptarti kaip pagausinti vaiko lietuvių kalbos žodyną. Galima susitarti, kad mama su vaiku kalbėtų lietuviškai. Taip pat galima dubliuoti žodžius, t.y į vaiko angliškai pasakytą sakinį atsakyti lietuviškai. Reikės vaikui laiko, kol jo lietuvių kalbos žodynas taps gausus, bet būtinai turite vienoje komandoje dirbti kartu su tėvais.

Taip, tai yra tiesa. Čia tik pasenęs dalykas, kad logopedas taiso garsą ,,r'' arba ,,š'', ,,ž'', ,,č''. Logopedai dirba daug. Jie lavina atmintį, moko gramatinių formų, garsų tarimo. Labai platus spektras, ką daro logopedai. Aišku kai kurie logopedai specializuojasi ir ne visi dirba su mažais vaikais ar su suagusiais asmenimis, bet dirbti su garsų tarimu, gramatinėmis formomis, atminties lavinimu yra kasdienė logopedo duona.

Suvokimas yra pagrindas, be kurio negali augti piramidė. Vaikas turi stebėti aplinką, įvardinti dalykus ir plėčiantis žodynui, lavėjant atminčiai plečiasi ir suvokimas. Atskirai suvokimo ugdyti tikrai nesigaus. Turi būti žodyno lavinimas, atminties lavinimas. Tai nėra atskiri procesai.

Galbūt mes nepakankamai naudojame jo mėgdžiojimo skatinimą, gal per mažai pauzių įterpiame. Gal vaikas tik klauso ir mes kalbame už jį, gal jam nėra vietos kur įsiterpti. Įsivertinkite vaiką pagal kalbos piramidę ir kuriame laiptelyje jis yra. Vienu laipteliu aukščiau būnant naudojate būdus: kartojimas, pasirinkimas, įvardinimas, pauzės. Labai svarbu yra pauzės, suteikite vaikui laiko ir erdvės įsiterpti, net jei jo bendravimo forma yra primityvi.