Šiųdieninis pedagogas privalo nuolat gilinti savo psichologines žinias, nes kasdieninės situacijos su mokiniais darosi vis sudėtingesnės, o reikalavimai mokytojo kompetencijų spektrui vis didėja. Ši konferencija - viena iš geriausiai vertintų Pedagogas.lt renginių.
Dalyviai paliko be galo daug puikių atsliepių.
Po konferencijos peržiūros, išduodamas akredituotas pažymėjimas.
Įsigijus konferencijos įrašą galima peržiūrėti per 12 mėn.
Pagrindinės konferencijos temos:
- Mokytojo vienišumas pagalbos vaikams sistemoje - Linas Slušnys;
Konferencijos metu kalbės apie:
> mokytojo ribų braižymas;
> sudėtingų vaikų įtraukimas;
> mokytojo, kaip lyderio, svarba klasėje bei ką reiškia pagarba ir kantrybė vaikams;
> kada baigiasi mokytojo darbas ir atsakomybė už mokinio žinias.
- Koks suaugusiųjų elgesys padeda mažinti patyčias ir jų pasekmes - Milda Karklytė - Palevičienė;
Mūsų šalis pirmauja pagal patyčių mastą - net 1 iš 4 vaikų patiria patyčias. Konferencijos metu lektorė kalbės apie tai, kodėl vaikai įsitraukia į patyčias? Kaip jaučiasi vaikas iš kurio yra tyčiojamasi? Kaip turėtų elgtis suaugęs, jog suteiktų efektyvią pagalbą vaikams? Kokie suaugusiojo veiksmai padeda mažinti patyčias ir jų pasekmes? Laikydamiesi pateiktų rekomendacijų, dalyviai gebės efektyviau atpažinti patyčias, jas stabdyti, padėti kenčiančiam vaikui bei vykdančiam patyčias. - Krizės valdymas įvykus savižudybei: pagrindiniai pagalbos žingsniai - Dr. Said Dadašev;
Nors vaikų bei jaunimo savižudybių įvyksta kur kas rečiau, nei suaugusiųjų, savižudybė išlieka antra dažniausia mirties priežastimi jaunų žmonių (15–29 m.) grupėje. Lietuvoje nuo 2010 m. iki 2018 m. nusižudė 255 asmenys iki 19 metų. Savižudybė dažniausiai būna netikėta, todėl pirmos 2-3 paros po savižudybės yra itin sunkios, kilusi emocinė įtampa gali trukdyti priimti tinkamus sprendimus, svarbu turėti iš anksto numatytą veiksmų planą, kuris padėtų tinkamai sureaguoti nusižudžius bendruomenės nariui. - Socialinis ir emocinis ugdymas, formuojamasis vertinimas - Joviltė Beržanskytė;
Nuolat girdime, kad socialinis emocinis ugdymas - būtinybė šių dienų lavinimo įstaigoje ir kad šie įgūdžiai bus svarbiausi vaikams užaugus. Pranešimo metu lektorė atskleis, kodėl didėja šis poreikis, kokia yra SEU nauda; kaip galima pamatuoti SE kompetencijų augimą; sąsajas tarp SEU ir formuojamojo vertinimo. Taip pat, pateiks SEU stiprinimo ugdymo įstaigoje žingsnius; formuojamojo vertinimo būdus, kurie gali skatinti socialines ir emocines kompetencijas. - Geroji patirtis: Emociniai iššūkiai ir psichologinė pagalba mokytojo darbe - Gabija Jurgelytė;
Kokiais tikslais ir kokiais būdais vaikai peržengia ribas. Apie jausmus, kurie kyla šiame santykyje. Kokia yra mokytojo atsakomybės riba ir apie tai, kada atsakomybė yra ieškoti pagalbos. Apie psichologinę pagalbą, kuri padeda ir apie tą, kuri nepadeda. - Geroji patirtis: 2 kilogramai patirties ugdant socialines emocines kompetencijas - Edita Usonienė ir Justina Darulienė;
Pateiks pratimus ir užduotis iš savo knygos „2 kilogramai patirties“ 5 socialinėms emocinėms kompetencijoms ugdyti: savimonei, savitvardai, socialiniam sąmoningumui, bendravimo įgūdžiams, atsakingam sprendimų priėmimui. - „Sudėtingi“ vaikai ar tėvai? Darbas su tėvais pedagogo praktikoje - Dalia Elena Mickevičiūtė;
Pagrindinis dėmesys pedagoginiame darbe įprastai skiriamas vaikams, nes mokyklą lanko vaikai, o mokytojo tikslas – suteikti žinių būtent jiems. Tačiau vaiko gyvenimas prasideda nuo šeimos, todėl, jei vaikas prastai emociškai jausis už mokyklos ribų – jam ir mokytis bus sunku, nors, atrodytų, tai nėra susiję tiesiogiai. Labai svarbu, kad mokinio ar auklėtinio tėvai būtų ne mokytojo priešai, o bendradarbiai – tai padės kartu rasti tinkamų sprendimų, kaip geriausiai padėti vaikui. Seminaro tikslas – geriau suprasti, kaip pedagogui kurti bendradarbiaujantį ryšį su mokinių tėvais.
Pranešimo metu pabandysime pažvelgti į konfliktų „anatomiją” – suprasti, kodėl konfliktai kyla, kokių poreikių mes visi galime turėti ir kaip juos būtų svarbu atliepti. Aptarsime, kokie būdai padeda priešiškumą paversti bendradarbiavimu. - Geroji patirtis: Socialinio ir emocinio ugdymo svarba ankstyvoje vaikystėje - Inga Budraitienė;
Socialinė ir emocinė raida yra ne ką mažiau svarbios nei kognityvinė raida, ypač kalbant apie ikimokyklinio amžiaus vaikus. Gali kilti klausimas, kodėl pabrėžiamas būtent ikimokyklinis amžius? Didžioji žmogaus smegenų dalis išsivysto iki vaikui sukanka 5 metai, tad šie pirmieji gyvenimo metai padeda pagrindą likusio gyvenimo vystymuisi. Pasidalinsiu patirtimi, kokias socialinio emocinio metodus pritaikiau praktikoje ir kaip tai pavyko. - Naujoji (ne)atrastoji mokinių karta: modus vivendi - prof.habil.dr. Vilija Targamadzė.
Visuomenėje vykstantys kismai ir pokyčiai turi ne vienareikšmišką poveikį asmenybės ir visuomenės vystymuisi globalėjančiame pasaulyje. Jaunimui vis didesnę įtaką turi virtuali karta, kinta naujosios kartos gyvenimo būdas, todėl dera mokytojams atkreipti dėmesį į naujosios kartos bruožų tendencijas, jų modus vivendi ir projektuoti pedagoginę sistemą, remiantis jiems tinkamais didaktiniais principais.