Jeigu kalbame su vaiku, iš kurio buvo tyčiojamasi, mes turėtume perduoti žinutę jam, jog tai, ką tu patyrei nėra apie tave. Tai yra apie vaiką, kuris iš tavęs tyčiojosi. Tai yra dėl to, jog jam labai skuada širdelę ir jis nemoka kitaip pasielgti. Tačiau vaikas, kuris tyčiojosi nėra blogas, jis nemoka tinkamai elgtis.

SEU - tai yra procesas, kurio metu yra pradedami formuoti įgūdžiai, nuostatos, kurios yra susijusios su 5 kompetencijomis. Tos kompetencijos yra: savimonė, savitvarda, socialinis sąmoningumas, tarpusavio santykiai ir atsakingas sprendimų priėmimas. Visi šie įgūdžiai yra svarbūs kiekvienai bendruomenei, kiekvienam jos nariui. Atsirado daug tyrimų, kurie sieja socialines, emocines kompetencijas su vaikų geresniais akademiniais siekiais. Vaikai, kurių socialinės, emocinės kompetencijos yra stipresnės, rečiau naudoja psichoaktyviasias medžiagas, turi geresnius įgūdžius, kaip susidoroti su sudėtingesnėmis emocijomis. Taip pat atsirado daug tyrimų, kurie rodo, kad mokytojų, kurie dirba su socialiniais, emociniais įgūdžiais, pasitenkinimas darbu yra didesnis. Jie rečiau susiduria su psichologiniu perdegimu, lengviau valdyti procesus, nes jų ir mokinių santykiai yra tempresni. Socialinis, emocinis ugdymas turi daug gerų dalykų.

Ribų braižymas yra susijęs su dideliu žmonių skaičiumi. Iš tiesų tai, jog sudėtingų mokinių daugėja yra mitas. Jeigu pažiūrėsime, kas dedasi klasėse, sudėtingų vaikų mes turime ne ką daugiau, negu prieš 30 metų. Kas keičiasi? Keičiasi dramatiškai mokymo ir udgymo technologijos. Jos keičia žmogų, keičia mokytojų galimybę suteikti žinias, įgūdžius.

Mokytojas atlieka labai svarbų vaidmenį savižudybių prevencijoje. Jie turi daug bendravimo galimybių, jei mato daug jaunų žmonių. Jie gali pastebėti esamą savižudybės riziką. Mokytojai gali pastebėti tam tikrus staigius elgesio pokyčius, kalbos manieras. Gali išgirsti mokinio pasakymą: „Nebenoriu gyventi“; „Būtų geriau, jeigu manęs nebūtų“ ir kitus ženklus, kurie gali rodyti apie savižudybės procesą. Taip pat ne visada vaikai, paaugliai pasako apie savo mintis tėvams. Mokytojai gali būti labai svarbi atrama, kuri gali pastebėti tam tikrus ženklus ir suorganizuoti pagalbą. Niekas nėra apsaugotas nuo to, kad nelaimė mokyklos bendruomenėje gali įvykti. Todėl manau, kad svarbu yra aptarti ir krizės valdymą po savižudybės žingsnius, kad padėti mokyklai grįžti į įprastą ritmą.

Po laiko yra svarbu kalbėti ne tik apie savižudybių prevenciją, bet ir postvenciją, arba tam tikrus pagalbos žingsnius po įvykusios savižudybės.Labai daug dėmesio skiriama tam, kaip apsaugoti žmogų nuo savižudybės, bet taip pat yra svarbu tinkamai sureaguoti įvykus savižudybei. Po įvykusios savižudybės sukrečia visus ir pačius artimiausius, todėl jų savižudybės rizika gali būti didesnė.

Vienas didžiausių iššūkių vaikams tai yra santykis su bendraamžiais. Ne visada jie būna sklandūs, kartais būna konfliktiniai, vienas iš kito tyčiojasi, erzinasi. Deja, yra manoma, kad turėtų būti dirbama tik su tuo vaiku, iš kurio yra tyčiojamasi, o su tuo, kuris tyčiojasi nereikėtų dirbti, o tik kažkaip bausti. Jiegu elgsimės taip ir toliau, tas skausmas vaiko viduje tik stiprės ir smogs dar didesne jėga ir turėsi dar didesnę agresiją ir dar didesnes patyčias. Svarbu suprasti, kad vaikas, kuris tyčiojasi pats turi skausmingus išgyvenimus ir jam reikia suteikti reikiamą pagalbą.

Dažnai, kuomet mes galvojame apie tam tikrą vertinimą, mes galvojame apie mokymosi baigtinį procesą. Mokymosi pabaigoje atsiranda įvertinimai. Formuojamasis vertinimas yra procesas, kurio metu yra renkama informacija apie vaiko pažangą: kas jam buvo lengva, sunku, kas pavyko, kas nepavyko. Šita informacija yra renkama ir vertinima. Taip vaikui nuolatos yra suteikiamas grįžtamasis ryšys, kuris siekia jam būtent padaryti tą pažangą. Formuojamasis vertinimas nesiekia palyginti vaikų pasiekimų su tam tikrai pasiekimų lygiais. Tai yra principų rinkinys, kuris padeda valdyti mokymosi procesą. Kodėl šis vertinimas yra svarbus? Nuolatinis grįžtamasis ryšys padeda parodyti vaikui, kaip jam sekasi pasiekti tam tikrus įgūdžius ir vaikas tampa aktyvesnis mokymosi dalyvis. Su formuojamuoju vertinimu galima koreguoti ir keisti planą. Taip pat formuojamasis vertinimas ir emocinis/socialinis ugdymas tarpusavyje yra labai tampriai susiję. Formuojamasis vertinimas gali būti naudojamas kaip įrankis, kurio pagalba vaikai gali stiprinti savo socialines ir emocines kompetencijas.