Aktyvūs metodai čia labai gerai gelbsti. Galite užduoti mokiniams klausimus, atsinešti kokią pagrindinę temą. Mes savo įstaigoje tokias pamokas pradedame nuo diskusijos, klausimų uždavimo. Diskusijos moderavimas nėra lengvas, esu įkėlęs nuorodą į Pedagogas.lt platformą straipsnį apie tai, kaip kalėti probleminiais klausimais. Jame rasite patarimų kaip aktyviais būdais vesti diskusiją net labai ''karštais'' klausimais.

Aš užvedu diskusiją su vaikais taip: ''ar matėte vakar žinias?'', ''ar matėte kas vakar svarbaus įvyko?''. Kažkas klasėje tikrai žinos ir pasidalins tuo. Ir aš jau būnu ta tema pasiruošęs klausimų. Aptariame tą temą kas įvyko ir tuomet aš jau toliau užduodamas klausimus vaikams vedu diskusiją ta tema. Tik reikia nepamiršti, kad diskusija turi būti pagarbi, negalime vaikų kritikuoti, nes diskusija tuomet gali virsti chaosu. Galime sakyti ''aš su tavo nuomonę nesutinku'' ar ''mano nuomonė kitokia'', bet nepradėti kritikuoti kito žmogaus nuomonės. Integraciją pradėti galima nuo pvz. jums reikšmingo teksto, jį parodant vaikams ir po truputį taip integruoti į pamoką. Pvz. parodyti galite vaikams demokratijos indeksą, jiems labai patinka tyrinėti ir lyginti šalis. Tuomet galima užvesti į diskusiją kodėl Lietuva yra ten, kur yra, ko mūsų šaliai trūkta ir t.t. Taip vaikai pradeda tyrinėti, gilintis ir išsako savo pastebėjimus ir tai virsta diskusija. Klasės vadovas gali pradėti, kad ir nuo kalendoriaus ir tiesiog paminėti įsimintinas datas, apie jas kalbėtis su vaikais, kur pokalbis virsta į diskusiją. Taip pat galite mokintis debatų metodu bet kurios pamokos metu ir pačiomis įvairiausiomis temomis.

Dar kabai turiu kur tobulėti ties pagalba kolegoms integruojant. Pats asmeniškai pasidarau svarbių dalykų sąrašą ir galvoju apie tai, ką aš noriu išugdyti ir suprantu, kad mano laikas labai ribotas, todėl renkuosi kas yra svarbu. Mano požiūris toks, kad pilietiškumo pamokos turėtų daugiausiai vykti ne klasėje, todėl mes daug keliaujame. Vienais metais susitikome su socialinių veiklų verslininkais ir pamatėme socialinių veiklų ''avilį''. Vaikams buvo labai įspūdinga išvyka ir sekančia pamoką skyrėme vien tik refleksijomis apie tai ką mes čia pamatėme, sužinojote ir t.t. Paskutiniu metu labai daug laiko skiriu socialinių ir medijų tinklų raštingumui, nes mes gyvename informacinio karto fone. Mokiniai yra atakuojami netikrų socialinių paskyrų ir jiems labai svarbu apie tai kalėti ir stiprinti savo įgūdžius kas yra tikras įrodymas, o kas ne. Aš pats prisijungiu socialiniuose tinkluose į keistas grupes ir ieškau pavyzdžių ką galėčiau parodyti vaikams ir padėti atpažinti propagandą ir dezinformaciją. Kitais metais žadu daryti labiau teorinį politikos kursą, nes mokiniams labai sunku suprasti politiką. Išvykas žadu deleguoti ir pasiūlyti ir kitų klasių mokytojams.

Design for change puslapiuose aprašytas tas pats metodas šio būdo. Žingsnis po žingsnio kaip kelti klausimus tam pačiam minčių lietuj apie problemas, jų sprendimą. Design for change veikla yra išdirbta daug metų ir ją galima tiesiog naudoti, perskaityti pamokų planus ir juos pritaikyti/įgyvendinti prie savo konteksto.

Tai socialinė veikla kuri yra suskirstyta į 4 dalis ir kiekvienas mokinys turi susiplanuoti tas 4 dalių veiklas. Apie šį modelį galite daugiau rasti pasiskaityti susivedus 4K Google paieškos laukelyje.

Šį klausimą reiktų užduoti jūsų įstaigos bendruomenėje. Pas mus įstaigoje tėvai pasirašydami sutartį su mokykla, pasirašo, kad sutinka tam tikrą valandų skaičių skirti mokyklos bendruomenės veikloms. Labai svarbu nuolat kviesti į renginius tėvus. Galite paklausti ar kas iš tėvų nenorėtų atvykti į mokyklą ir pristatyti savo profesijos mokiniams. Pamatysite kiek daug tėvų tikrai tą padarys.

Juos galite rasti Google paieškoje įrašę jų pavadinimą: desing for change.