Žalingų medžiagų vartojimas mokykloje: ką gali padaryti mokytojai ir tėvai | Pedagogas.lt

Žalingų medžiagų vartojimas mokykloje: ką gali padaryti mokytojai ir tėvai

Dalintis

Mokymo dalių sąrašas

Įžanga

1/19

00:01:27

Kokios priežastys skatina jaunus žmones vartoti psichoaktyvias medžiagas?

2/19

00:04:12

Ar už vaiką visgi labiausiai atsakingi tėvai?

3/19

00:01:57

Kokios yra veiksmingos prevencijos priemonės mokykloje? Ar verta kviestis specialistus iš priklausomybių centrų?

4/19

00:05:11

Kas turėtų užsiimti prevencija švietimo įstaigoje?

5/19

00:06:44

Kaip atpažinti pavartojusį paauglį?

6/19

00:03:48

Kodėl vaikai papuola į priklausomybių liūną, nors, regis, turi viską?

7/19

00:04:49

Ar galima mokinį motyvuoti, kažkaip atitraukti nuo narkotinių medžiagų?

8/19

00:02:14

Ką daryti pedagogui, kai jis mato, kad vaiko problemos slypi šeimoje?

9/19

00:05:06

Ar būtų teisinga tikrinti vaiko kuprinę be tėvų sutikimo?

10/19

00:06:42

Kokių neaiškių medžiagų dedama į elektronines cigaretes?

11/19

00:05:25

Kuo skiriasi eksperimentuojantis, žalingai vartojantis ir priklausomas paauglys?

12/19

00:05:18

Kur gali kreiptis švietimo įstaigos atstovai, kad padėtų galimai vartojančiam paaugliui?

13/19

00:07:09

Kodėl paviršių tyrimas nėra veiksmingas?

14/19

00:03:23

Islandiško prevencijos modelio įgyvendinimas. Kodėl jo nesiimama?

15/19

00:02:20

Ar galima pasiekti, kad visai nebūtų žalingų medžiagų negu kurti ir taikyti žalos mažinimo programas?

16/19

00:03:48

Kodėl vaiko tėvai turėtų pažinoti vaiko draugų tėvus?

17/19

00:01:56

Įvertinkite žiūrėtą mokymą

18/19

Testas

19/19

Mokymo medžiaga

Papildomai gaunate

  • Papildoma medžiaga

Informacija

Mokymas skirtas švietimo įstaigų klasių vadovams ir visiems pedagogams, kuriems aktualu įgyti svarbiausių aktyvios lyderystės kompetencijų, organizuoti savo kasdienę veiklą, planuoti darbus bei deleguoti užduotis.

Psichoaktyvių medžiagų vartojimas mokykloje yra gana jautri tema, kuria nepatogu diskutuoti tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigoje. Susirūpinę švietimo įstaigų pedagogai griebiasi už galvos, kad vis jaunesnio amžiaus mokiniai bando ne tik alkoholio, bet pradeda eksperimentus su elektroninėmis cigaretėmis ir stipresnėmis psichoaktyviomis medžiagomis.


Įvairūs tyrimai rodo, kad dauguma suaugusių, priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų, pradėjo jas vartoti mokykliniame amžiuje. Moksliniai tyrimai taip pat pateikia vis daugiau įrodymų, kad kuo anksčiau pradedamos vartoti psichoaktyvios medžiagos, tuo didesnė stiprios priklausomybės rizika ir, žinoma, sveikatos neigiamų pasekmių rizika. Specialistai, dirbantys su jaunimu, turi domėtis ir žinoti tiek galimus pagalbos būdus, tiek esamą situaciją ir jos pasekmes. Situacijos tendencijų stebėsena leidžia ne tik suprasti, į ką ir kada svarbiausia atkreipti dėmesį, bet ir ieškoti geriausių, savalaikių pagalbos būdų ir tinkamai reaguoti į esamas situacijas. 


Jeigu dar yra optimistų, kad vaikiški pabandymai greitai pasibaigs, tai priklausomybių ligų specialistai įžvelgia daug grėsmių. Nesusiformavusi psichika „vieną negražią dieną gali neatlaikyti“, tik nieks nežino, kada tai gali įvykti.


Šiame mokyme-diskusijoje su ekspertais praktikais aptarsime daug svarbių, gal net labai nemalonių klausimų apie mokinių psichoaktyvių medžiagų vartojimą ir tai, kaip rasti problemos priežastis bei sprendimo būdus. Savo klausimą galite užduoti ČIA.


Mokymo metu sužinosite:


  • kokios psichotropinės medžiagos šiuo metu populiariausios ir kodėl šių medžiagų taip staiga padaugėjo;
  • apie žalingo elgesio ir priklausomybės, kaip ligos, vystymąsi ir priežastis, skatinančias jaunimą vartoti psichoaktyvias medžiagas;
  • kaip galima padėti psichotropinių medžiagų vartojusiam mokiniui;
  • kur dažniausiai yra vartojamos psichoaktyvios medžiagos;
  • kodėl paviršių tyrimai mokyklose yra neefektyvūs;
  • apie naujausias psichoaktyvių medžiagų vartojimo tendencijas jaunų asmenų tarpe;
  • kokie psichoaktyvių medžiagų prevencijos tikslai ir mokslu grįstos gerosios praktikos pavyzdžiai.



 Po mokymo gebėsite:


  • atpažinti psichoaktyvių medžiagų vartojusį mokinį ir rasti tinkamiausius būdus padėti;
  • suprasti informaciją apie dažniausiai naudojamas psichoaktyvias medžiagas ir jų gaminius, naujausius bedūmius tabako produktus ir specialistų bei tėvų rolę prevencijai;
  • apibrėžti rizikingą, žalingą elgesį ir priklausomybę, identifikuoti galimus veiksmingus pagalbos būdus skirtingais etapais; 
  • suprasti, kokie yra mokslu grįstos psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos būdai ir principai;
  • paaiškinti, kodėl mokinio tėvai turi pažinoti jo draugų tėvus;
  • suprasti pagrindinius motyvuojamojo pokalbio apie elgsenos pokyčius su jaunais asmenimis principus;
  • atsisakyti išankstinių nuostatų apie vartojančius psichoaktyvias medžiagas ir jiems pagelbėti.

Šis mokymas yra ilgalaikės programos „Klasės vadovo metai '24" (40 val.) dalis. Registruotis į visą programą yra pigiau! 

Ilgalaikės programos rengimą ir renginius organizuoja ir kvalifikacijos programą ruošia VšĮ Gyvenimo Universitetas LT (akreditacijos pažymos Nr. IVP-38).  Visi dalyviai gaus 8 val. KT pažymas. 

Lektoriai

Girvydas Duoblys

Girvydas Duoblys

Koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas, pelnęs Nacionalinį lygybės ir įvairovės apdovanojimą.

dr. Aušra Širvinskienė

dr. Aušra Širvinskienė

socialinių mokslų daktarė ir Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja, Vilniaus universiteto dėstytoja bei tarptautinė konsultantė Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biure.

Atsiliepimai