Įtraukties principo įgyvendinimo gairės Tartu mokykloje

2024 m. gegužės 13–17 dienomis Šiaulių „Santakos“ ugdymo centro pradinių klasių mokytojos Rita Fabijonavičienė, Laima Laiševcevienė ir geografijos mokytoja Edita Raudienė lankėsi Estijoje, Tartu Herbert Masingu mokykloje, susipažino su šios mokyklos veiklos principais ir pasisėmė gerosios patirties, kuria gali pasidalinti.

Ši mokykla yra išskirtinė tuo, kad yra orientuota į mokinius, kuriems reikia individualios pagalbos dėl įvairių ugdymosi poreikių. Mokykloje mokosi mokiniai, turintys autizmo spektro sutrikimų, patyrę emocines traumas, turintys nuotaikų sutrikimų, nerimo problemų, nesėkmių mokykloje ir kitų specifinių poreikių. Tartu Herbert Masingu mokykla siekia sukurti saugią aplinką, kurioje kiekvienas mokinys gali augti ir tobulėti pagal savo gebėjimus ir poreikius.

Mokykloje mokosi apie 300 mokinių, jų amžius – nuo 7 iki 19 metų. Ugdymas vyksta dviem pamainomis, o klasės formuojamos atsižvelgiant į mokinių tarpusavio suderinamumą. Pradinio ugdymo klasės sudaro nedideles grupes – nuo 2 iki 6 mokinių, o vidurinėje mokykloje klasės dydis siekia iki 12 mokinių. Tai leidžia mokytojams skirti daugiau dėmesio kiekvienam mokiniui ir pritaikyti mokymosi metodus pagal jų poreikius, struktūrizuoti bendravimo ir mokymosi aplinką remiantis TEACCH metodika (Treatment and Education of Autistic and Communication related handicapped Children). Ši metodika skirta vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, ir padeda sukurti aiškią ir struktūruotą mokymosi aplinką.

Mokykloje yra daug pagalbos specialistų: specialiųjų pedagogų, psichologų, logopedų, socialinių darbuotojų, kurie dirba su mokiniais individualiai arba mažose grupėse. Šis ugdymas užtikrina, kad kiekvienas mokinys gautų reikiamą pagalbą.

Ypatingas dėmesys Tartu Herbert Masingu mokykloje skiriamas glaudžiam bendradarbiavimui su tėvais. Tėvai yra laikomi svarbiais partneriais ugdymo procese, todėl reguliariai rengiami susitikimai, konsultacijos ir seminarai. Tai padeda sukurti stiprią mokyklos bendruomenę ir užtikrina, kad tėvai yra informuoti apie savo vaikų pažangą ir gali aktyviai dalyvauti jų ugdyme.

Mokykloje taip pat vykdomas mokymas namuose. Mokiniai, kurie dėl įvairių priežasčių negali lankyti mokyklos, gauna individualias mokymo programas ir nuotolinę pagalbą.

Pagrindinis mokyklos tikslas – užtikrinti saugų ir sklandų mokinių perėjimą į kitą gyvenimo etapą pagal specialiuosius ugdymosi poreikius ir sveikatos būklę. Mokyklą sudaro trys struktūriniai padaliniai: mokymo centras, reabilitacijos centras ir kompetencijų centras.

Mokymo centras teikia įvairių lygių ir pobūdžio ugdymą, orientuotą į mokinių individualius poreikius ir galimybes. Čia vyksta ne tik akademinis mokymas, bet ir socialinių, emocinių bei gyvenimo įgūdžių ugdymas.

Reabilitacijos centras teikia sveikatos ir socialinę paramą mokiniams, padėdamas jiems įveikti fizines ir psichologines kliūtis, galinčias trukdyti jų mokymuisi ir kasdieniam gyvenimui. Reabilitacijos centro komandoje dirba specialieji pedagogai, logopedai, kineziterapeutai, psichologai, šeimos terapeutai, socialiniai darbuotojai, gydytojai ir vaikų psichiatras.

Kompetencijų centras yra skirtas metodinei paramai, konsultacijoms, tyrimams ir vertinimams. Jis padeda mokytojams ir specialistams nuolat tobulėti ir gerinti savo darbo kokybę.

Mokykloje naudojamos vizualinės pagalbos – komunikacinės, bendravimo kortelės. Tai viena iš efektyviausių priemonių, siekiant užtikrinti kokybišką ir visiems prieinamą ugdymą. 

Komunikacinės bendravimo kortelės kalbos ir komunikavimo sunkumų turintiems vaikams suteikia galimybę orientuotis mokykloje, rasti savo vietą valgykloje, rūbinėje, klasėje, išmokti pasiruošti pamokai. Koridoriuose šios kortelės sukabintos prie kiekvienos klasės ar kitų patalpų, o jose pavaizduoti simboliai informuoja, kokia tai patalpa, kokiai klasei skirta, koks dirba mokytojas. Klasėje kortelių pagalba sužymėtos visos pamokos ir pertraukos eilės tvarka. Pasibaigus pamokai kortelė nuimama – taip mokiniai mato, kiek liko pamokų ir kitų veiklų. Šių kortelių naudojimo galimybės itin plačios ir įvairiapusės – jas naudoja mokant elgesio taisyklių.

Viešnagės metu pedagogės stebėjo pamokas, bendravo su mokyklos pedagogais, administracija. Tartu Herbert Masingu mokyklos patirtis parodė, kad įtraukusis ugdymas gali būti labai efektyvus, kai yra užtikrinama individuali mokinių priežiūra, glaudus bendradarbiavimas su tėvais ir nuolatinė pedagogų bei specialistų kvalifikuota pagalba.

Rita Fabijonavičienė

Laima Laiševcevienė

Edita Raudienė