Tikybos mokytoja Ramutė Sakalauskienė: „Vieni mokytojai dirba dėl pinigų, kiti dirba iš pašaukimo“

Dokumentikos ciklas „Mano mokytojas“ tęsia pokalbius su išskirtiniais Lietuvos pedagogais. Ukmergės Antano Smetonos ir Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijose dirbanti tikybos mokytoja Ramutė Sakalauskienė papasakos apie netikėtumų kupiną karjeros kelią ir atskleis, ko reikia kiekvienam mokytojui.  

Ramutė Sakalauskienė mokytojauja jau daugiau nei 40 metų. Nuo pat vaikystės mokytoja tapti svajojusi moteris, turėjo praeiti sudėtingą atranką, kad galėtų įstoti į pedagoginę mokyklą – į vieną vietą tuo metu pretendavo daugiau nei keturi moksleiviai.

„Kai aš lentoje pamačiau savo pavardę, kad jau įstojau, iki šios dienos prisimenu savo džiaugsmą. Kokia aš buvau laiminga, kad studijuosiu, kad mane priėmė. Iš tokio būrio aš patekau!“ – stojimo akimirkas prisimins moteris. 

Pabaigusi ikimokyklinės pedagogikos studijas, Ramutė dirbo vaikų darželyje Vilniuje, o vėliau gavo pasiūlymą grįžti į Ukmergę. Čia gyvenimą dar kartą apvertė netikėtai pakalbinęs kunigas, kuris pasiūlė jaunai mokytojai vesti tikybos pamokas. Laidoje ji papasakos, kaip atrodė netikėtas egzaminas Vilniuje su kunigu ir kodėl iš jo norėjo net pabėgti.

„Aš augau krikščioniškoj šeimoj ir man tai buvo ne naujiena. Tikėjimas man buvo įskiepytas. Aišku, studijų laikais aš jau buvau truputį atitolus nuo to tikėjimo ir buvo tarybiniai laikai, tai nebuvo lengva su bažnyčios lankymu. Bet sakau, kad Dievo ranka vedė į tą kelią“, – prisimins ji.

Grįžtant iš egzamino, ją autobuse užkalbino nepažįstama moteris ir pasiūlė dirbti tikybos mokytoja jau kitą dieną. Taip prasidėjo Ramutės kelias į vaikų širdis. Pati turėdama šeimą ir augindama dukrytę, ji sugebėjo savo auklėtinius ne tik mokyti, bet ir būti nepakeičiama drauge, kurią vaikai vadino antra mama. 

„Prisimenu ją kaip vieną šviesiausių žmonių, pas kurį visada norisi ir gera grįžti. Mokykloj ji buvo tas žmogus, pas kurį visada galėdavai ateiti, pasiguosti, pasikalbėti. Visada suprasdavo, visada palaikydavo. Tai tik šilčiausi ir geriausi prisiminimai“, – dalinsis buvusi Ramutės auklėtinė, LSMU studentė Rytė Mikoliūnaitė.

Kitas Ramutės mokinys Šarūnas Uselis, šiuo metu dirbantis statybos projektų vadovu, yra dėkingas už begalinę meilę, po pamokų skirtą laiką bei įvairias išvykas. 

„Čia panašiai kaip kalbėt apie mamą – ją tu vienintelę turi ir ji tau pati nuostabiausia, geriausia. Tai taip pat ir auklėtoja mums buvo vienintelė tokia. Atrodo kitos net negali įsivaizduoti. Mes pas ją kaip pas mamą eidavom, ir net kalbėdavom kartais atviriau nei su mama“, – pasakos Šarūnas.  

Visi Ramutės auklėtiniai įvairiomis progomis stengdavosi ją pradžiuginti, sujaudinti ar prajuokinti. Mokytoja iki šiol negali pamiršti, kaip per vieną šimtadienį ją į mokyklą atskraidino su sraigtasparniu. Pedagogė prisimins, kaip atrodė skrydžio akimirkos ir kokios emocijos aplankė nusileidus. 

„Vieni mokytojai dirba dėl pinigų, kiti dirba iš pašaukimo. Aišku, reikia žmogui ir pinigų, kad gyvent, bet svarbiausias yra pašaukimas. Yra dvi taisyklės mokytojai, kurias privaloma turėti: pirmiausia – mylėti vaiką, antra – priimti vaiką tokį, koks jis yra ir nesistengti jo pakeisti“, – sėkmės paslaptimi dalinsis Ramutė Sakalauskienė.

Laidos pabaigoje žiūrovai išvys, kokią netikėtą staigmeną Ramutei paruošė buvęs jos mokinys Šarūnas Uselis.

„Aš stengiuosi būti geru žmogumi. Galvoju, kad jos meilė, rūpestis, atidumas ir leido man juo tapti“, – atvirai pasakos Šarūnas. 

Laidos mecenatas: advokatų kontora Glimstedt.

Žiūrėkite dokumentinę laidą „Mano mokytojas“ jau šį šeštadienį 16:30 per LRT PLIUS.