Sėkminga pamoka pradinukams, pasitelkiant skirtingus metodus

Mums, mokytojams, patikėtas pats svarbiausias ir atsakingiausias uždavinys – kurti vaiko ateitį. Gyvenimas sparčiais šuoliais lekia į priekį ir kelia vis didesnius reikalavimus, todėl keičiantis jaunajai kartai, turi keistis ir mokytojas. Mokinys, atėjęs į pirmą klasę, yra unikalus charakterio bruožų, gabumų, patirties ir įsitikinimų rinkinys, todėl į pagalbą mokytojui tenka pasitelkti visą savo išmonę, nuolat ieškoti naujų būdų ir metodų.

Kiekviena mano pirmokų klasė ateidama atsineša naujus iššūkius ir naujas galimybes. Metodų ieškau visur: labai daug idėjų gaunu bendradarbiaudama su kolegomis, dalyvaudama projektuose ir mokymuose, bet patys smagiausi metodai dažniausiai ateina iš pačių mokinių ir paprastai kiekvienoje pradinukų klasėje jie ,,veikia“ skirtingai. Noriu pasidalinti keletu metodų, kurie labiausiai patinka mano mokiniams. 

Garsinės analizės pratybos su sagomis  

Šiais mokslo metais mokau pirmokus – tai visuomet linksma ir įdomi patirtis. Pastebėjau, kad šiuolaikiniams vaikams labai sunku atlikti garsinės žodžių analizės pratybas. Be to, vaikai nuolat mėgsta laikyti rankose įvairius daiktus. Dėl šių priežasčių dažnai pasitelkiu metodą ,,Sagutės“, kuris nereikalauja didelių išteklių: pakanka turėti vielutės ir įvairių sagų. Kiekvienam mokiniui paruošiu po maišelį su vienos rūšies sagomis ir vielute. Atlikdami garsinę žodžio analizę, mokiniai ant vielutės veria tiek sagų, kiek žodyje yra garsų. Kai mokomasi naujo garso, galima duoti vieną kitos rūšies sagą. Pvz.: žodyje ZYLĖ – yra keturi garsai. Mokau garsą z, todėl  ant vielutės z vietoje atsiranda kitokia saga. Šį metodą taip pat naudoju, kai mokau dvibalsių, dvigarsių ir pan. 

Pagirk, patark, paklausk!

Vertinimas – svarbi šiuolaikinės pamokos dalis. Savo pamokose dažnai skatinu mokinius vertinti ir įsivertinti. Vaikams patinka būti ,,mokytojais“, įvertinti savo ir draugų darbus. Tam siūlau naudoti „ 3 P“ taisyklę: pagirk, patark, paklausk. Vaikai, naudodami šį metodą, vertina draugų rašto darbus, skaitymą, skaičiavimus ir pan. Taip jie mokosi pastebėti klaidas, jas analizuoti, daryti išvadas, ieškoti naujų sprendimų.

Idėja iš Olandijos – mediniai kubeliai

2018 metais lankiausi stažuotėje Olandijoje, kur turėjau galimybę stebėti pradinių klasių mokinių pamokas. Labai patiko planavimui skirti kubeliai, todėl nutariau pritaikyti šį metodą savo darbe. Medinius kubelius naudoju susitarimams su mokiniais, vertinimams ir planavimui. Susikūriau ženklus, kuriuos galima koreguoti pagal pamokos temą, uždavinius ir pan. Kubeliai – puikus pagalbininkas atliekant savarankiškus darbus, pabaigus pamokų ciklą ar įtvirtinant išeitą temą: tiek lietuvių kalbos, tiek matematikos pamokose. Kiekvienas mokinys ant savo suolo šių veiklų metu turi po kubelį ir juo naudojasi.

Pavyzdžiui: jei mokinys kubelį atverčia klaustuku į viršų – jis turi klausimų. Arba jei kubelio viršuje šauktukas – mokinys turi idėją, kuria gali / nori pasidalyti su draugais. Žalios spalvos veidukas kubelio viršutinėje sienoje – vaikai dirba savarankiškai, geltonos – reikia pagalbos, raudonos – svarbu, mėlynos – gali padėti draugui ir pan. Patarčiau šiuo metodu pasinaudoti mokytojams, kurių mokiniai gana aktyvūs, judrūs. Vaikams tai padeda susikaupti, susikoncentruoti. 

Kubelius galima panaudoti ir pamokos refleksijai, pavyzdžiui; jei tema buvo aiški – žalias veidukas, jei reikėjo įdėti nemažai pastangų – geltonas ir t. t.

Skaitymas kartu

Šiuolaikiniai vaikai dažnai savo vaikystę ,,aukoja“ virtualiam pasauliui, todėl jiems sunkiau ramiai prisėsti prie knygos. Kaip vaikus sudominti skaityti? Ką daryti, kad skaitymas taptų patrauklus? Noriu pasidalinti metodais, kuriuos sėkmingai taikau jau ne pirmus metus. Su pirmokais adventiniu laikotarpiu vykdome akciją  ,,Skaitymas kartu – labai smagu!“. Į mokinių namus keliauja A. Umbrasienės knyga „Apie Kotryną, jos angelą, musę Zosę ir kt.“ su laišku šeimai. Kiekvieno mokinio šeima perskaito vieną knygos skyrių, aptaria, pasikalba ir parašo linkėjimą kitai klasės šeimai arba mokiniams. Knygos skyriai skaitomi iš eilės. Laiškas įdedamas į naują istorijos skyrių.  Kai knyga baigia kelionę po namus, linkėjimus iškabiname klasėje, pasidžiaugiame, paskaitome, aptariame. Mokiniai ir jų tėvai labai smagiai reaguoja į skaitymą namuose. Vaikai spindinčiomis akimis pasakoja vakaro skaitymo įspūdžius, o iš mokinių tėvelių sulaukiu net ir padėkos žinučių.

Taip pat skaitymo įgūdžius laviname vieną pamoką per savaitę skaitydami vienodas knygas. Mokiniai raiškiai skaito pasirinktą knygos skyrių, pildo mano paruoštą lentelę (atsako į klausimus: kur vyksta veiksmas? Kas yra pagrindiniai veikėjai? Koks yra svarbiausias įvykis? Kas labiausiai patiko?), išsirenka vaizdingus posakius, žodžius, kuriais gali naudotis rašydami kūrybinius darbus. Šiam metodui rekomenduočiau skaityti  Vytauto V. Landsbergio knygas apie arklį Dominyką arba Aido Jurašiaus knygą  ,,Akmenukų pasakos“ ir pan.

IT „saldainiai“

Šiais inovacijų laikais neįsivaizduoju pamokų be informacinių technologijų ir jų teikiamų galimybių. Pirmokams puiki motyvavimo priemonė yra edukaciniai robotukai – bitutės  „Blue – Bot“. Šis spalvingas, lengvai valdomas ir draugiškas mažasis robotukas yra puiki priemonė mokytis iššifravimo bei problemų sprendimo, programavimo pradmenų. Toks metodas – puikus pagalbininkas mokant skaityti, skaičiuoti, atpažinti, vertinti ir pan. Esu paruošusi 6 dvipusius kilimėlius 6 bitutėms su raidėmis, taisyklėmis, skaičiais.  Vaikai burtų keliu traukia raides ir turi užprogramuoti bitutę nuvažiuoti ant tos raidės. Vėliau galima mokyti perskaityti skiemenis, žodžius, sakinius ir t. t. Mokytis su Blue-bot mokiniams yra neįtikėtinai smagu!

IT įrankių taikau daug ir įvairių. Vienas dažniausiai naudojamų - Smart interaktyvi lenta, kurioje, atsižvelgdama į individualius mokinių gebėjimus, rengiu užduotis. Tokios pamokoje pateikiamos užduotys vaikus motyvuoja, įtraukia į aktyvią veiklą, leidžia geriau įsiminti bei suprasti pateikiamą medžiagą.  

Skirtingų gebėjimų mokiniai – mokytojo meistriškumo išbandymas. Keičiasi visuomenė, keičiasi ir mokytojo vaidmuo. Dabar mokytojas – mokymosi kuratorius, patarėjas, konsultantas. Manau, kad kiekvienas pedagogas savo pamokose atranda pačius efektyviausius metodus. Tikiuosi, kad mano aprašyti metodai pagelbės kolegoms paįvairinti pamokas, o mokiniams bus įdomūs ir patrauklūs.

 

Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazijos
pradinių klasių mokytoja Rūta Bakūnienė