Šiaulių mieste organizuotas forumas „Tėvų (globėjų) ir mokyklos bendradarbiavimo galimybės, lūkesčiai ir jų dermė“

Siekiant bendros Šiaulių miesto viešinimo politikos apie sėkmingo įtraukiojo ugdymo patirtis Šiaulių miesto ugdymo įstaigose, kovo 5 d. vyko Šiaulių miesto švietimo skyriaus Pedagoginės psichologinės tarnybos ir Švietimo kompetencijų centro organizuotas forumas „Tėvų (globėjų) ir mokyklos bendradarbiavimo galimybės, lūkesčiai ir jų dermė“.

Renginyje dalyvavo ir įžvalgomis dalijosi Šiaulių miesto švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė, pavaduotoja Živilė Nakčiūnienė, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Lina Augytė. Asmenines patirtis pristatė skirtingų gebėjimų turinčių mokinių tėvai (globėjai): Jurgita Siliūnienė, Tatjana Kukelkienė, Vilma Vaitkienė, Renata Barzinskienė. Forumo metu praktine patirtimi dalinosi miesto mokyklų vadovai (V.Kudirkos progimnazijos direktorė Vida Šarauskienė Medelyno progimnazijos direktorė Ingrida Mazrimienė, „Dermės“ mokyklos direktorė Rūta Lanauskienė), „Jovaro“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Kristina Burbienė, „Dermės“ mokyklos specialiosios pagalbos ir veiklos analizės skyriaus vedėja Alvija Nakvosienė.        

Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės direktorė Janina Urnikienė pabrėžė, kad miesto mokyklos negali būti paliktos vienos sprendžiant probleminius SUP mokinių ugdymo klausimus, tačiau labai svarbu, jog problema būtų sprendžiama laiku. Vadovė pristatė tarnybos siūlomas priemones (atvejo analizes, konsultacijas mokyklų VGK komandoms, konsultacijas tėvams, pedagogams, švietimo pagalbos specialistams), padedančias spręsti sudėtingas ugdymo situacijas ir įveikti kylančius iššūkius.

„Santakos“ ugdymo centro konsultacinio skyriaus vedėja Atena Žymantienė pristatė centro teikiamas paslaugas sprendžiant sudėtingus didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo atvejus.

Sklandi diskusija leido dalyviams pasidalinti patirtimi, iškelti aktualiausias problemas ir ieškoti bendrų sprendimų. Apibendrinus forumo diskusijas galima išskirti svarbiausius ir dažniausiai skambėjusius principus, lemiančius sėkmingą įtraukųjį ugdymą:

• Ugdymo įstaigų vadovų lyderystės svarba keičiant bendruomenės nuostatas, skatinant mokymąsi per gerųjų patirčių sklaidą. Skatinti lyderystę, kuri diegia įtraukiojo ugdymo kultūrą, plėtoja bendradarbiavimo bei komandinio darbo procesus.
• Realus, poreikius atitinkantis švietimo pagalbos specialistų pagalbos prieinamumas ugdymo įstaigose.
• Tinkamas ugdymo įstaigų fizinių erdvių pritaikymas skirtingų poreikių mokiniams, ypatingą dėmesį skiriant poilsio zonoms, nusiraminimo vietoms ir patalpoms, tinkančioms individualiai veiklai.
• Būtinos paramos mokyklai priemonės, kurios garantuotų ugdymo įstaigai konsultacinę-ekspertinę pagalbą, konstruktyvų tarpinstitucinį bendradarbiavimą įveikiant įtraukiojo ugdymo procese kylančius iššūkius.

Siekiant stiprinti švietimo pagalbos veiksmingumą ugdymo įstaigose, buvo išryškinti šie aspektai:

• Vaiko gerovės komisijos svarba mokykloje, jos vaidmuo ir atsakomybės.
• Galimybė edukuoti ir šviesti mokinių tėvus įtraukiojo ugdymo klausimais prevencinėmis veiklomis. Tačiau ne mažiau svarbūs postvenciniai mokyklos veiksmai po įvykusių netikėtų situacijų, teikiant aiškią ir tikslią informaciją apie daromas ir planuojamas veiklas klasės ar mokyklos bendruomenei.
• Sprendžiant iššūkius keliančias situacijas svarbu ieškoti lankstesnio ugdymo proceso, keičiant mokymosi erdves, ieškant inovatyvių ugdymo formų. Taip pat be galo svarbus individualaus ir dinamiško veiksmų algoritmo rengimas ir taikymas mokytojui, mokinio padėjėjui, mokiniui, kitiems klasės mokiniams, kai kyla bendravimo ar/ir elgesio sunkumų.
• Mokinio padėjėjo kaip pilnaverčio komandos nario dalyvavimas VGK veikloje aptariant konkretaus mokinio situaciją, pasiekimus ir kylančius sunkumus.  Svarbu siekti įgalinančios mokinio padėjėjo pagalbos, vengiant pernelyg didelės mokinio priklausomybės nuo padėjėjo ar pernelyg didelės mokinio padėjėjo atsakomybės už vaiko mokymąsi delegavimo.
• Svarbus abipusių ugdymo įstaigos ir šeimos įsipareigojimų skatinimas. Siekti lygiateisio tėvų dalyvavimo mokyklos komandoje, teikiančioje pagalbą vaikui.

Be to, buvo akcentuojamas pagarbaus bendravimo, bendradarbiavimo ir psichologinio ir fizinio saugumo užtikrinimas mokykloje, realiai vykdoma patyčių prevencija, konfliktų sprendimo mechanizmų stiprinimas bei pačių vaikų įtraukimas per bendras veiklas.

Forumo dalyvių patirtys atskleidė, kad visų pirma pozityvios ugdymo įstaigų administracijos nuostatos, drauge ir konstruktyvus tėvų ir mokyklos bendradarbiavimas bei nuoširdus ir ilgas visos komandos darbas yra raktas į sėkmingą ugdymo procesą. Ankščiau išdėstyti principai taps gairėmis tolesniems pokyčiams, siekiant kurti įtraukų ir palankų ugdymo procesą kiekvienam mokiniui.