Kas yra disleksija, disgrafija, diskalkulija?

Disleksija, disgrafija, diskalkulija – apie tai kalbama išties daug, nestinga ir mitų ar klaidingo suvokimo. Su šiais terminais pedagogams susidurti tenka išties dažnai, jie labai aktualūs ir mokytojų padėjėjams. Tad panagrinėkime juos išsamiau. 

Disleksija, disgrafija, diskalkulija yra specifiniai mokymosi sutrikimai. Disleksija ir disgrafija apima skaitymo ir rašymo sritis, o diskalkulija – matematikos sritį.

Šiuos mokymosi sutrikimus labai svarbu kuo anksčiau ir efektyviau atpažinti, kad būtų galima taikyti veiksmingą pagalbą vaikui ir sėkmingai padėti jam ugdymo proceso metu. Itin svarbus tinkamas informacijos pateikimas, užduočių pritaikymas, vaiko palaikymas ir padrąsinimas. Kitu atveju vaikai gali patirti įtampą, nuovargį, prarasti motyvaciją, dėl ko gali kilti ir netinkamas elgesys, galiausiai – nukentėti savivertė ir išsilavinimas.

Disleksija

Disleksija – tai sunkumai tiksliai ir (arba) sklandžiai atpažinti žodžius, taip pat prasti rašybos bei užkodavimo gebėjimai, kylantys dėl fonologinio kalbos komponento sutrikimo.

Disleksijai priskiriami ir sunkumai, susiję su šiais dalykais: fonologiniu apdorojimu, dešifravimu (užrašytų simbolių (raidžių) perkodavimu į garsus), verbaliniu ir ortografiniu suvokimu, informacijos apdorojimo greičiu, darbine atmintimi ir greito automatizuoto įvardinimo sunkumais.

Paprastai kalbant, disleksiją galima apibūdinti tiesiog kaip sunkumą žodžiams.

Disleksiją turintys vaikai patiria sunkumų atpažindami kalbinius garsus, skaitydami ir suvokdami skaitomą tekstą, dėl ko nukenčia tiek žodinės informacijos išlaikymas atmintyje, tiek ir jos apdorojimo greitis. O šios pažinimo funkcijos yra labai svarbios sutelkiant dėmesį, skaitant, rašant, suvokiant erdvę ir laiką, atliekant organizacines užduotis.

Patiriami sunkumai smarkiai veikia vaiko savivertę ir motyvaciją – juk turint disleksiją nelengva apskritai išmokti skaityti ir rašyti. 

Reikia pažymėti, kad disleksija nustatoma turintiems gerus intelektinius gebėjimus – tai reiškia, vaikas nėra labai žemo intelekto ir neturi intelekto sutrikimų. Tai labai svarbi sąlyga disleksijos nustatymui. Be to, disleksiją turintys vaikai paprastai turi ir geras kultūrines bei socialines sąlygas. 

Disleksija atpažįstama pakankamai ankstyvame amžiuje ir tampa daug labiau pastebima, kai vaikas pradeda lankyti mokyklą. 

Disgrafija 

Disgrafija – tai specifiniai rašymo sutrikimai, tuirintys įtakos gebėjimui rašyti aiškiai, taisyklingai, sklandžiai ir suprantamai, taip pat apskritai išmokti rašyti. Ji yra itin glaudžiai susijusi su disleksija, mat disleksija apima ir rašymo problemas – disgrafiją.

Rašyba yra itin susijusi su skaitymu. Žinoma, visų pirma todėl, kad garsai siejasi su raidėmis. Tačiau taip pat ir todėl, kad žodžiai yra ne tik iškoduojami, bet ir užkoduojami. Todėl dažnai, nustačius specifinį skaitymo sutrikimą, nustatomas ir rašymo sutrikimas. 

Dažnai vaikams, kuriems nustatoma disgrafija, kyla sunkumų mokantis pažinti raides, jas įsiminti, jungti rašant į skiemenis, žodžius. 

Reikia atkreipti dėmesį, kad disleksija ir disgrafija gali būti skirtingų tipų, tad šie specifiniai skaitymo ir rašymo sutrikimai gali pasireikšti skirtingais požymiais.

Diskalkulija

Neretai specifinių skaitymo ir rašymo sutrikimų gali būti laikomi patiriančiais ir matematikos sunkumų. Tačiau iš tiesų daugeliu atvejų jiems tiesiog trukdo problemos suvokiant skaitomą tekstą, o ne pats skaičių suvokimas ir pritaikymas.

Specifinis matematikos sutrikimas – atskira sritis. Disleksija turi įtakos skaitymo ir rašymo sritims, o diskalkulija paveikia skaičių ir matematikos sritį. Šis sutrikimas daro įtaką akademiniam atotrūkiui nuo bendraamžių tiksliųjų mokslų srityje.

Diskalkuliją galima apibūdinti kaip specifinį mokymosi sutrikimą, dėl kurio sutrinka matematinis suvokimas ir gebėjimas atlikti tikslius skaičiavimus. Kaip ir disleksija bei disgrafija, diskalkulija nustatoma gerus intelektinius gebėjimus turintiems vaikams. 

Vaikų ypatumai ir pagalba jiems 

Specifinių mokymosi sutrikimų turintys vaikai dažnai patiria ir antrinių sunkumų, kurie daro didelę įtaką mokymuisi. Tai trumpalaikės darbinės atminties, informacijos apdorojimo ir planavimo trūkumai, sutrikęs orientavimasis erdvėje, motorinių įgūdžių sunkumai. Tad šiems vaikams sudėtinga greitai atlikti užduotis, laiku valdyti, organizuoti ir atkurti informaciją, įsiminti datas, laiką, iki galo įvykdyti žodinius nurodymus. Šie sunkumai ypač paaštrėja, jei yra spaudimas iš išorės.

Tačiau specifinius mokymosi sunkumus patiriantys žmonės taip pat pasižymi kūrybiškumu, meniniais gabumais, kūrybišku problemų sprendimu, gebėjimu atrasti netikėtus loginius ryšius, matyti visuminį vaizdą, verbaliniais įgūdžiais.

Suprantama, kad pagalba tokiems vaikams ir tinkamas darbas su jais yra nepaprastai svarbu. O informacijos ir praktinių įrankių, padėsiančių tinkamai atpažinti ir ugdyti šių sutrikimų turinčius vaikus, rasite ir mūsų mokymuose:

• Disgrafija, disleksija, diskalkulija: kaip mokytojo padėjėjui dirbti praktiškai?  „Mokytojo padėjėjo mokymų programa’24“ dalis
• Kaip mokyti disleksiją turintį pradinuką?
• Kaip ugdyti mokinius, turinčius specifinių mokymosi sutrikimų?
• Nemokama priemonė KAIP IŠMOKYTI DAUGYBOS LENTELĖS VAIKĄ, KURIS TURI DISGRAFIJOS SUTRIKIMĄ?